- sieringas
- sierìngas, -a adj. (1) K, Rtr; Ser
1. R, N, M, L696, DŽ1 kuriame yra sieros, gausus sieros: Sieringi geležies junginiai ore greitai oksiduojasi rš. Sierìnga versmė KII175. Sierìngoji rūgštis BŽ554. Sierìngasis švinas BŽ503. Katiluose dažniausiai deginamas sieringas mazutas rš.
sierìngai adv. K.2. kuris sieros spalvos: Jie turėjo ugningus ir geltonus bei sieringus šarvus BbApr9,17.
Dictionary of the Lithuanian Language.